Virtualios įmonės naudojant “blockchain” technologiją

Šiandien pasaulis įšgyvena dar vieną skaitmeninę revoliuciją – “blockchain” technologijos plitimą. Šios technologijos pagrindu jau yra apyvartoje kelios virtualios kriptovaliutos, veikia  išmanieji kontraktai, kuriasi virtualūs bankai. Įvairūs verslo projektai jau dabar sutelkia finansavimą, pasinaudodami “blockchain” technologiją ir kriptovaliutas.

Lietuva, turinti vieną technologiškai pažangiausių valstybės registrų pasaulyje, galėtų pirmoji įteisinti “virtualią įmonę” – naują ribotos atsakomybės juridinio asmens formą, specialiai adaptuotą veikti internete, saugiai, patikimai, be tarpininkų, be sienų.

Pagrindiniai virtualiosios įmonės bruožai:

  • Steigiama tik elektroniniu būdu, steigėjų tapatybę nustatant elektroninėmis priemonėmis. Steigimo dokumentai formuojami juridinių asmenų registro elektroninės paslaugos (JAREP) aplinkoje. Nereikalingas notaras.
  • Steigėjų ir vadovų tapatybės būtų patikimai identifikuojamos naudojant asmens tapatybės nustatymo priemones (kvalifikuotus sertifikatus). Steigėjais gali būti tiek Lietuvos, tiek užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys. Vadovu gali būti ir užsienio subjektas.
  • Nereikia turėti sąskaitos tradiciniame komerciniame banke, kapitalas galėtų būti suformuotas tiek tradicine, tiek kriptovaliuta.
  • Virtualiosios įmonės vadovo, visuotinio dalyvių susirinkimo, kolegialių valdymo ir priežiūros organų kompetencija analogiška akcinių bendrovių teisiniam reguliavimui.  
  • Registro tvarkytojas atlieka tokių įmonių skaitmeninės piniginės (Wallet) funkciją.
  • Registro tvarkytojas gali teikti ir virtualios buveinės nuomos paslaugą. Vadovas turėtų deklaruoti elektroninio pašto adresą.
  • Visa komunikacija tarp įmonės ir registro tvarkytojo, registro duomenų keitimas vykdomas tik per JAREP.
  • Virtualioji įmonė privalo teikti registro tvarkytojui metinę finansinę atskaitomybę, kuri viešai prieinama.
  • Virtualios įmonės dalyvių sąrašas, vadovų ir valdymo organo narių duomenys yra viešai ir neatlygintinai prieinami.
  • Virtualiajai įmonei nevykdant įstatymuose nustatytų reikalavimų laikymosi, jos veikla galėtų būti (teismo sprendimu) laikinai suspenduota registro tvarkytojo turimomis priemonėmis (lockout).
  • Virtualioji įmonė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę.
  • Įstatymu galima nustatyti virtualiųjų įmonių veiklos apribojimus, arba specialius papildomus patikimumo ir patikrinamumo reikalavimus, jei įmonė nori vykdyti licencijuojamą veiklą Lietuvoje.

Šios idėjos privalumai – Lietuva nedelsiant išgarsėtų kaip pirmoji šalis pasaulyje, de facto adaptavusi kriptovaliutą kaip koegzistuojančią šalia tradicinių valiutų. ES ir NATO valstybei – narei įteisinus virtualias įmones, Lietuva taptų labiausiai patrauklia valstybe steigti aukštųjų finansų technologijų įmones, pritrauktų didžiules investicijas, kadangi valstybės pripažinimas ir “blockchain” technologija ženkliai sumažins galimybes sukčiauti ir garantuos asmenų identifikavimą.

Lietuva tam techniškai jau pasiruošusi – turime puikią interneto infrastruktūrą, asmens tapatybės nustatymo platformas ir visas kitas reikalingas kompetencijas.

Virtualiosios įmonės būtų ženklas, kad Lietuva yra tarp aukštųjų technologijų lyderių pasaulyje. Be to, tai puiki galimybė teikti papildomas paslaugas registro tvarkytojui: turėtų būti nustatytas ne tik steigimo, bet ir metinis palaikymo mokestis (iš jo atlyginama už viešą duomenų teikimą), taip pat gali būti imamas mokestis už virtualaus adreso, bei virtualios piniginės (Wallet)palaikymą (nuomą).

Parašykite komentarą