“Blockchain” technologijos panaudojimas viešajame sektoriuje: balsavimas internetu ir akcijų prekybos platformos

Blokų grandinė, blokčeinas, bitkoinas, eteriumas, kriptovaliutos – vis dažniau verslo spaudoje ir šiaip viešojoje erdvėje skambantys naujadarai, apie kuriuos daug kas jau girdėjo, bet mažai kas ką apie juos žino.

Blokčeinas (blockchain) – tai technologija, pirmą kartą aprašyta 2008 metais Satoshi Nakamoto. Tiesa, pačiame dokumente[1]  blokčeinas kaip sąvoka nevartojama, ji atsirado kiek vėliau. Blockchain – tai iš esmės protokolas (taisyklių rinkinys), skirtas organizuoti tarpusavio atsiskaitymams internete nenaudojant tarpininko – trečiosios patikimos šalies (kaip antai banko). Atsiskaitymams vykdyti ir sekti naudojama decentralizuota duomenų bazė, kurios veiksmų žurnalą gali matyti ir tvarkyti visi tinklo dalyviai. Veiksmų žurnalas pasižymi vienakryptiškumu, t.y. padaryti įrašai negali būti[2] pakeisti. Bitkoinas – tai sąlyginis pavadinimas “valiutos”, kuri ir yra laikoma šios sistemos atsiskaitymo vienetas.

Bitkoino protokolas yra pirmasis, efektyviai išsprendęs “dvigubo mokėjimo” (angl. – double spending) problemą. Atsiskaitydami grynaisiais pinigais mes perduodame pinigus, pas mus jų nebelieka. Atsiskaitant banko pavedimu, trečioji šalis – bankas – užtikrina, kad pinigų suma, nukeliaujanti pas kitą sandorio šalį, būtų nurašyta nuo mūsų sąskaitos, t.y. bankas užtikrina, kad tas pats pinigas nebus panaudotas dukart. Bitkoino protokolas leidžia vykdyti atsiskaitymus internetu be trečiosios šalies, t.y. kaip ir “skaitmeniniais grynaisiais”. Kaip tai padaryti be banko? Tai tampa įmanoma, jei operacijų žurnalą ir sąskaitų likučius žino visi.

Įdomu tai, kad platformos autoriaus – Satoshi Nakamoto niekas nėra matęs. Manoma, kad tai – autorių grupės pseudonimas[3].

Jei reikėtų trumpai apibūdinti, kas yra blockchain, sakyčiau taip:

  1. Tai duomenų bazė ir įvykių žurnalas, kuriam nereikalingas centrinis operatorius;
  2. Kiekviena operacija duomenų bazėje turi savyje visų praeityje įvykusių operacijų  skaitmeninį – kriptografinį pėdsaką, todėl visada galima atsekti įvykių grandinę;
  3. Kiekvienas tinklo dalyvis gali atsijungti nuo tinklo ir vėliau į jį sugrįžti, ir tęsti veiksmus jame neprarasdamas duomenų aktualumo;

Jei trumpai reikėtų pristatyti bitkoiną, jį pristatyčiau taip:

  1. Tai atviro blokčeino duomenų bazės panaudojimo būdas atsiskaitymams virtualia valiuta;
  2. Nėra centrinio emitento (centrinio banko);
  3. Visada žinomas baigtinis valiutos kiekis, išspręsta “dvigubo mokėjimo” problema;
  4. Nauji valiutos vienetai generuojami labai lėtai ir tik kaip premija už duomenų perdavimo tinklo palaikymą (bitkoinų “kasimas”, angl. – bitcoin mining).  

Kodėl bitkoino kursas taip kyla, jeigu jis nepadengtas jokiu turtu, infrastruktūra ar paslaugomis? Kol kas bitkoino kursą lemia tai, kad susidomėjimas juo (paklausa) auga greičiau, nei pagaminama (“iškasama”) naujų bitkoinų. Esama įvairių spekuliacijų dėl bitkoino kurso ateities, tačiau dauguma analitikų sutaria, kad kol nebus surasta efektyvi alternatyva daug energijos reikalaujančiam bitkoino “kasimui”, kursas gali augti neprognozuojamai. Tačiau, kaip ir bet kokia spekuliatyvinė investicija, gali staigiai krist žemyn. Tai gali nutikti per sekundę, jei sakykime, bus atrasta saugumo spraga blockchain protokole.

Technologiškai blockchain ir bitkoinas – nieko stebuklingo. Tai ne kiek nauja tehchnologija, kiek protingas jau egzistuojančių technologijų: peer-to-peer tinklų, elektroninio parašo, kriptografinės maišos, laiko žymos, Merkele medžių, ir kitų, mišinys. Kai kurios šių technologijų žinomos jau ne vieną dešimtmetį [4].

Šiandien jau egzistuoja keli variantai decentralizuotų duomenų bazių, funkcionuojančių blockchain pagrindu. Didžiausia jų, žinoma – Bitcoin kriptovaliuta. Daugelis valstybių jau šiandien svarsto įvairius variantus, kaip šią technologiją galima būtų panaudoti. Pateiksiu du pavyzdžius, kurie, mano manymu labiausiai tikėtini: balsavimas internetu ir prekyba įmonių akcijomis.

Visi žinome, kad atviro tipo akcijomis prekiaujama biržoje. Žinome NYSE, NASDAQ, Euronext ir kt. Tačiau biržose prekiaujama tik listinguojamų bendrovių akcijomis ir išvestiniais vertybiniais popieriais, o uždaro tipo akcinių bendrovių (UAB) akcijų apskaitą tvarko pačios bendrovės. Štai Lietuvoje UAB akcijų apyvartai taikomas dvejopas režimas – sutartinis ir notarinis. Jei perleidžiama daugiau, kaip 25 procentai UAB akcijų, arba perleidžiamų akcijų vertė 14’500 euro, tai tokiam sandoriui privaloma notarinė forma. Apie akcininkų pasikeitimus privalu pranešti Registrų centro tvarkomai Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai (JADIS). Įdiegus blockchain technologiją Juridinių asmenų registre ir atitinkamai pakeitus teisės aktus, visų UAB akcininkų knygas galima būtų sukelti į tinklą, ir užtikrinti, kad akcijų apyvarta būtų vykdoma 100% teisėtai: neliktų akcijų vagysčių, būtų aiškus akcijų savininko pasikeitimo momentas, nebereikėtų notarinės formos, būtų užtikrinama kitų tos pačios bendrovės akcininkų pirmumo teisė įsigyti akcijas, nebereikėtų apie pasikeitusius akcininkus kaskart pranešinėti Registrų centrui.

Antra, rinkimai. Kiekviena Vyriausybė savo programoje vis nesėkmingai žada įteisinti balsavimą internetu. Vienas iš didžiausių skeptikų argumentų – “nesaugu”, “hakeriai pakeis balsus taip, kaip reikia”, ir pan. Panaudojus blockchain tinklą balsavimo duomenų perdavimui, galima užtikrinti tiek balsavimo anonimiškumą, tiek balsavimo slaptumą, tiek viso proceso skaidrumą, kadangi blockchain tinklas leidžia užtikrinti skaidrų proceso stebėjimą, neatskleidžiant, kas už ką balsavo. Detaliau apie tai – kitame rašinyje.

 

Išnašos:

[1] https://bitcoin.org/bitcoin.pdf

[2] Sistema sukonstruota taip, kad esant konfliktui sistemos nariai “balsuoja”, ir, darant prielaidą, kad sąžiningų dalyvių yra daugiau, nei nesąžiningų, balsavimą nugali sąžiningi.

[3] https://en.wikipedia.org/wiki/Satoshi_Nakamoto

[4] Global Blockchain Benchmarking Study, Dr Garrick Hileman & Michel Rauchs 2017, p15

 

foto: https://today.law.harvard.edu/feature/new-technology-block/

Parašykite komentarą