Praėjusį trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas įkalė bene riebiausią vinį į balsavimo internetu idėjos karstą Lietuvoje. Anot komiteto narių – balsavimą internetu įteisinantis įstatymo projektas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. O pagal Seimo statutą tai reiškia, kad tokiai komiteto nuomonei paneigti reikia mažiausiai 71 Seimo nario manančio priešingai. Prieštaravimo Konstitucijai esmė – neva balsavimas internetu neužtikrina balsavimo slaptumo. Iš tiesų, Konstitucija numato, kad rinkimai Lietuvoje vykdomi remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Tačiau slapto balsavimo sąvokos turinys iki šiol teisės teorijoje Lietuvoje rimčiau nagrinėtas nebuvo. Visi prisimename neseną atvejį, kai per 2009-ųjų Respublikos Prezidento rinkimus Jo Ekscelencija Valdas Adamkus prieš įmesdamas biuletenį į urną visiems tyčia ar netyčia parodė, už kurį kandidatą balsavo. Po paskutinio Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimo tokį veiksmą turėčiau vertinti kaip baisų Konstitucijos pažeidimą. Bet ar taip yra iš tiesų? Kažin, ar Konstitucijos autorių nuomone slaptas balsavimas reiškia prievolę balsuoti slaptai, ar valstybės pareigą užtikrinti rinkėjo balso anonimiškumą, jei šis neišreiškia valios priešingai?
Iki balsavimo internetu pristatymo Estijoje 2005-aisiais, niekam per daug nekilo mintis per daug gilintis į slapto balsavimo sąvokos teisinį turinį – visiems balsuot po vieną į kabiną, ir tiek žinių! Iki šiol apylinkių komisijų nariai daug kur veja senukų poras iš balsavimo kabinų reikalaudami balsuoti po vieną, nežiūrint to, kad gal jie vienas be kito net sunkiai paeina… Vien jau idėja, kad galima būtų balsuoti namuose, sėdint prie kompiuterio, o už nugaros stovinti uošvė, neduok Dieve, pamatys, už ką tu balsavai, sutinkama vos ne kaip kriminalinė erezija.
Estai nuėjo kaip visada racionaliu keliu – iš naujo pažiūrėjo į slaptą balsavimą ir pasiūlė štai ką – balsuoti slaptai yra kiekvieno rinkėjo teisė, o valstybės pareiga yra tą balso slaptumą užtikrinti. Estijos aukščiausiasis teismas pasisakė, kad balsavimo slaptumas nėra savitikslė vertybė, bet dar viena priemonė užtikrinti pasirinkimo laisvę. Be to, estų balsavimo internetu sistema leidžia internetu balsuoti kelis kartus, skaičiuojant tik paskutinį rinkėjo balsą. Taigi, jei kažkas pamatė už ką estų rinkėjas internetu balsavo, šis gali savo balsą pakeisti vėliau, arba ateiti rinkimų dieną į apylinkę.
Žiūrint grynai iš teisinių pozicijų, atkreipčiau dėmesį į tai, kad, skirtingai nuo moralės ar tradicijos, kur pareigų nevykdymas nesusijęs su konkrečioms sankcijomis, teisėje pareiga siejama su atsakomybe už jos nevykdymą. Administracinių teisės pažeidimų ir baudžiamajame kodeksuose yra visa eilė normų, numatančių atsakomybę už bandymą daryti poveikį rinkėjų valiai, bei už balsavimo paslapties atskleidimą, tačiau neteko matyti sankcijų už paviešintą informaciją už ką asmuo pats balsavo – tai jo asmeninio pasirinkimo reikalas.
Taigi, slaptas balsavimas turėtų būti suprantamas kaip konstitucinė pareiga rinkimų organizatoriams diegti tokius balsavimo būdus ir tokias technologijas, kurios užtikrintų balso anonimiškumą ir slaptumą bent jau ne prasčiau, kaip jis užtikrinamas šiuo metu balsuojant rinkimų apylinkėje. Tačiau nereikėtų stabdyti balsavimo internetu diegimo prisidengiant tariamu prieštaravimu Konstitucijai.
Dar vienas argumentas, kurį tenka girdėti kalbant apie balsavimo internetu įvedimo rizikas – balsų pirkimas. Neva, sudarius galimybę balsuoti internetu, bus masiškai perkami balsai ir daromas spaudimas neteisėtai naudojant administracinius resursus, grasinimais, papirkimu ar kitais būdais verčiant rinkėjus balsuoti prieš jų valią. Netikiu, kad Lietuvoje išsilavinę ir internetu mokantys naudotis piliečiai yra taip paperkami ir paveikiami lengviau, nei tie keliolika girtuoklių, kuriuos per kiekvienus rinkimus vis pagauna policija balsus pardavus už bambalį ar dešimtinę. O jei aš klystu, ir taip yra, tai man gėda už tokią valstybę ir man čia nebėra ką veikti. Tai tas pats, kas uždrausti prekiauti virtuviniais peiliais vien dėl to, kad keletas nužudymų per metus įvykdomi būtent jais…
Pabaigai norėtųsi priminti, kad net krikščionybė į Lietuvą atėjo pavėlavusi 500-600 metų, nekalbant jau apie kitas modernaus pasaulio naujoves. Lieka tik tikėtis, kad interneto technologijų progresyvumo ir naudos suvokimo nereikės tiek laukti…
15 thoughts on “Vinis į e-demokratijos karstą, arba slaptas balsavimas: teisė ar prievolė?”
Mielas Udri, jei nėra galimybės užtikrinti nevaržomą žmogaus pasirinkimą balsuoti slaptai arba viešai, reiškia slaptas balsavimas turi būti prievolė. Jūs negi nesuprantate, kad esant balsavimui namuose, stipresnieji gali priversti silpnesniuosius balsuoti taip, kaip jie nori? Ir baimės apimti silpnieji tikrai iš naujo nei perbalsuoti, nes bijos, kad kas nors apie tai sužinos. Taigi seimas priėmė kaip reta protingą sprendimą.
Matelis R.
Gerb. Mateli, tai kodėl, sekant Jūsų logika, balsavimai Seime nėra slapti? Jug tada Seimo nariai nebūtų suvaržyti partinės-frakcinės drausmės? 🙂
admin
Bent jau wikipedija apie estų rinkimų sistemą rašo taip: Voters can change their electronic votes an unlimited number of times, with the final vote being tabulated. It is also possible for anyone who votes using the Internet to vote at a polling station during the early voting period, invalidating their Internet vote. It is not possible to change or annul the electronic vote on the Election Day
Pagalvokite mieli kurmiai, kodėl yra taip padaryta, kad rinkėjas negali balsuoti rinkimų dieną. Gal tada suvoksite, kodėl lietuviškos internetinės strategijos kūrėjai nelabai ką suvokia apie tą internetinį balsavimą…
Justas
Gerb. admin, sulyginimas su seimo nariais nėra korektiškas – daugelių atveju balsavimas Seime nėra slaptas, nes seimo narys yra atskaitingas savo rinkėjams ir rinkėjai privalo žinoti kaip balsuoja jų išrinktas seimo narys. Tačiau netgi Seime, jei pasižiūrėsite Seimo statutą, visais svarbiausiais klausimais (pvz., kaip kad Seimo pirmininko skyrimas ir pan.) balsavimai yra slapti. Ir tai beje yra labai didelė problema visiems norintiems valdyti savo frakcijos narius, todėl tai bandoma apeiti visomis įmanomomis ir net nelabai legaliomis priemonėmis – pradedant nuo to, kad liepiama frakcijos nariams žymėti biuletenius specialiu ženklu, baigiant tuo kad išėjus iš balsavimo kabinos nurodoma iki balsadėžės biuletenį „netyčia” nešti taip, kad tie kam reikia sugebėtų pamatyti ar balsavai teisingai…
Simas
Čia grynai politinis dalykas. Techniškai įmanoma padaryti ir taip, kad atėjus rinkimų dieną į apylinkę galima anuliuoti visus e-balsus ir balsuoti „tradiciškai”. Pas mus taip yra padaryta, jei balsavai iš anksto savivaldybėje, o paskui persigalvojai ir atėjai į savo apylinkę balsuoti rinkimų dieną. Kai balsų skaičiavimo pabaigoje plėšiami paštu gauti vokai, sužiūrima, ar tas rinkėjas nebuvo atėjęs į apylinkę (tai nustatoma pagal įrašus rinkėjų sąrašų lapuose). Jei pasirodo, kad rinkėjas buvo apylinkėje, tada tas vokas su jo paštu bautu balsu neskaičiuojamas. Analogiškai padarytina ir su balsavimu intgternetu.
admin
Ko verta milijonu neinformuota nuomone? Siulau paskaityti specialisto, visuomenininko, futuristo, rinkimu komisijose dalyvavusio Andriaus straipsni http://pilietis.delfi.lt/voxpopuli/balsavimas-internetu-saugu-ar-ne.d?id=38718187
adminui
Gerbiamasis, straipsnyje nėra nei žodžio apie internetinio balsavimo saugumą. Komentare kalbu apie “slapto balsavimo” sąvokos turinį ir i-balsavimo santykį su Konstitucija. O kalbant apie saugumą ir jūsų minimą A. Kasparavičiaus straipsnį, pritariu, galima ir e-ID atimti ir galbūt net sistemą “nulaužti”. Kitą kartą parašysiu detaliau apie rizikas ir grėsmes tradiciniame balsavime ir galėsime jas sulyginti su grėsmėmis i-balsavimo atveju… Štai kad ir vienas pavyzdukas – balsavimas “karusele”: nesunkiai užkuriamas, sunkiai aptinkamas, o jei neaptinkamas – tai niekaip nebeįrodomas 😉 http://oneworld.blogsome.com/2006/03/08/carousel-voting/ Taigi, įvertinus visas galimas ir pakankamai realias grėsmes įprastame balsavime – jo išvis neturėtų būti 🙂 O Zenonas Vaigauskas kartą viename renginyje yra pasakęs: “Rinkimai yra demokratiški tada, kai tai pripažįsta juos pralaimėjusieji”.
Jonas Udris
Jonai, jūsų žodžiuose nematau argumentu ir konkrečių replikavimų į straipsnį, bet tik, atsiprašau, Ostapo Benderio „man nėra nieko neįmanomo”.
Kaip pasėdėjęs keletą kartų teisės kursuose, jei būtumėt biednas, bet teisingas, straipsnyje įskaitytumėt raktinius žodžius ‘I-balsavimas“ prieštarauja konstitucijos 55, 78, 119 straipsniams, kurie sako panašiai: „renkami remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu“. Sakykite, prašau, kokia čia bus lygi rinkimų teisė, jeigu šių balsų tikrumą iki galo patikrint niekas negalės, o autoritetingais vadinsis grupė iki 20 – ties žmonių?’.
Vat supratimas šito sakinio, matyt ir yra vinis, kad net teisės tarnautojui sunkiai įkandamas. Taip sakant čia jau aksiomų aksioma ir jeigu aiškesnės aksiomos priešpastatyti nėra, tai reiktų dėti tašką. Demokratija yra visų, nuo pradžios iki pabaigos suprantama ir patikrinama. Taškas. Diskusijos čia turėtų sustoti ir nebegaišti laiko suu daugybe kitų problemų.
Tačiau yra keletas „skanių” aspektų, kuriuos dažnai pamirštama akcentuoti. Pavyzdžiui dabar garantuotai nusipirkti balso negalima. Jūsų paskutinė nuoroda yra diskutuota. Pirma, niekas nėra tikras, kad biuletesnis nebus sugadintas paskutinę akimirką, nors ir jis ir bus pažymėtas, antar žmonės gali paprašyti pakeisti biuletenį „nes jį netyčia sugadino”, trečia šitą problemą visiškai išsprestų permatomos balsavimo kabinos pastatytos tam tikru atstumu ir su tam tikrais patamsymais, kad matytųsi ar žmogus sukčiauja, kiša rankas į kišenes ir panašiai. Tas jau yra daroma.
O balsavimo internetu atveju, „balso pirkimas” yra GARANTUOTAS!?! Pirkėjas duoda pinigus, pardavėjas iki rinkimų pabaigos atiduoda prisijungimo kortelę, slaptažodžius ir pan. Na? Progresas ar milžiniškas regresas? Bet aš jau perpasakoju straipsnį, ten gi viskas parašytas, bet jūs „nieko nematote”. Na štai ir aiški problema – jums reikalingi akiniai arba kitas darbas. Jau nekalbėsiu apie eilę techninių aspektų.. E-ID yra skirtingas, nes jis NĖRA ANONIMIŠKAS! Tai buvo kartota ir rašyta zilijoną kartų, neatlikot namų darbų.
adminui
Gerbiamasis,
Dar kartą pabrėšiu, kad straipsnyje nekalbu apie i-balsavimo saugumą. Kaip baigęs Vilniaus Licėjų ir dar 2 kursus VU MIF’e, negaliu nesutikti su argumentais, minimais Jūsų nurodytame straipsnyje. Bet mano komentaro esmė yra TTK komiteto išreikštos politinės valios motyvai. Negerai, kai politikai faktiškai užkerta kelią tolimesniam ir detalesniam klausimo svarstymui grynai “politiniu” motyvu – galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam slapto balsavimo principui. Jei būtų garsiai pasakyta “mūsų manymu, tai nesaugu, tai sudaro prielaidų balsų pirkimui”, ar panašiai – OK, tuomet ir svarstome kaip šias rizikas suvaldyti, kokius konkrečiai saugumo kriterijus sistema turi atitikti, kad sistema būtų pasitikima ir pan. Tuomet siūlyčiau kviesti “technarius”, ypač skeptikus, kad būtų galima ieškoti sprendimų, o ne nueiti paprasčiausiu keliu – „balsavimas internetu galimai nekonstitucinis, todėl kiti aspektai nebesvarbūs”…
Jonas Udris
Žinot, viskas būtų papraščiau, bent jau kitiems skaitytojams, jei pasakytumėt, kad jums niekas daugiau neiįdomu, kaip „trūks plyš” įvesti e-balsavimą. Aksiomos čia yra aiškios.
adminui
Esate tikrai neteisus. Jei netikėčiau, kad tai padaroma, tikrai būčiau skeptikas, kaip ir Jūs. Neturiu niekam nieko įrodinėti, ypač savo nešališkumo šituo klausimu. Specialiai paieškosiu senos spaudos, diskusijų apie balsavimo teisės moterims suteikima 19 amžiaus pabaigos – 20 amžiaus peradžios spaudoje… Būtų įdomu argumentus panagrinėti 🙂
Jonas Udris
Daugiau būtų naudos jei panagrinėtumėt liaudies išmintį „skautau knygą matau špygą”.
adminui
Matote Jonas Udri, man mažai įdomu ar jūs mokate techniškai sureguliuoti internetinius balsavimus ar ir atreguliuoti mokėtumėte. Ir žinote kodėl man tai mažai įdomu? Ogi todėl, kad aš to nemoku. Visame pasaulyje šiandiena leidžiama žmogui pasirinkti ar tikėti į dievą ar ne. O jūs norite mane priversti tikėti į internetinio balsavimo skaidrumą ir švarumą? Na taip gi negalima, gerbiamasis.
Išmokinkite visą tautą suvokti kaip elektronas keliauja iki centrinio serverio ir kai visi būsime specialistais, tada gal ir internetinį balsavimą padarysime. O šiandiena skaitykite vakarykščią spaudą, kaip techniškai įsilaužėlių išdurti japonų gigantai. Ir paporinkite naują straipsnį apie tįai, kad mūsų serverių prižiūrėtojai bus dar protingesni už japonus, todėl į jų platformas neįsibraus niekas.
Matelis R.
Bet kaip smagu, kai toks mažas straipsnelis niekam nežinomame tinklaraštuke sukelia tokias audringas diskusijas 🙂 Tikrai pirmiausia dėkoju visiems už aktyvią diskusiją.
Gerb. Mateli, štai ir jūs pakibote ant to kabliuko. Bent fantazijose padarykime prielaidą, kad techninis klausimas yra išspręstas, t.y. turime tokią sistemą, kuriai IT specialistai priekaištų neturi. Jums, kaip nesuprantančiam, kaip tai veikia ir tuo netikinčiam iš principo, yra galimybė apsirengti sekmadienį išeiginius marškinius, nusiblizginti batus ir kulniuoti iki apylinkės pildyti biuletenį. Tuo tarpu kitam – suprantančiam sistemą arba ja pasitikinčiam, bet nenorinčiam arba negalinčiam švaistyti sekmadienio vizitui į apylinkę, atsiranda galimybė išreikšti savo pilietinę valią neišeinant iš namų, darbovietės, ar būnant svetur. Ir štai čia mes kalbame apie dar vieną, alternatyvų, balsavimo kanalą. Tai pozityvioji pusė.
Politikai įvardino riziką – galimas neslaptas balsavimas. Čia irgi yra požiūrio klausimas. Kaip Jums atrodo, kokiais motyvais vadovaujantis balsuoja rinkėjai už vienus arba kitus? Ogi – pačiais įvairiausiais: patinka, draugai pataria, naujas, jaunas, senas, patyręs, darbdavys ar autoritetingas pažįstamas rekomendavo ir pan. Manau, kad tik nedidelis nuošimtis renkasi kandidatus lygindami jų rinkimų programas, ar analizuodami jų veiklą ankstesnėse kadencijose…. Pasirinkimą lemia grynai subjektyvūs motyvai. Klausimas, ar pasirenkant buvo išorinis spaudimas, ar ne? Kiek šiandien žinome atvejų, kai kas nors garsiai pasakė, kad jį vertė balsuoti? Nors per kiekvienus rinkimus girdžiu šimtus pletkų, jog “viena boba sakė”, kad vienos partijos atstovai seniūnai grasino neparūpinti malkų ar panašiai, jei jų partija nesurinks tiek ir tiek balsų. Bet kažkodėl pradėjus tikrinti tokius “pranešimus” – nė vienas nepasiteisina.
Antras dalykas – balsų pirkimas. Balsų pirkimas yra kriminalinis nusikaltimas. Mes juk nedraudžiame pardavinėti virtuvinių peilių, nors jais padaromi ir nužudymai. Galima ir uždrausti, bet virtuvės be peilio irgi sunku įsivaizduoti… Taigi, kol bus norinčių parduoti balsą, ir norinčių jį pirkti, tol tokie sandėriai vyks mums nežinant, nepriklausomai nuo to, ar yra internetinis balsavimas, ar jo nėra…
Taigi, mano mintis, diskutuojant apie naujas balsavimo technologijas, yra ta, kad reikia išgryninti klausimus ir juos po vieną iš eilės išnagrinėti, tada matysis, kur didžiausios ir esminės spragos, ir tada vertinti, ar tos rizikos yra suvaldomos, ar ne.
Jonas Udris
Kada techniška kalba baigiasi, ir atsakymų į aksiomas nebelieka. Kada diskusija tampa kažkiek beviltiška ir kaip seimo atveju, balsuojant šiuo klausimu, „nupirkta” vienų sprendimų mainais į kitus. Kada belieka santykiai perku-parduodu, belieka argumentum – adhominem:
Tie klausimai yra išnagrinėti ir aprašyti, bet kaip matosi aukščiau komentaruose, tamsta kaip klasikinis „vyras” norite padėti tašką tik tada kai jūs panorėsite, ne tada kada faktai rodo aiškias aksiomas. Tokiose situacijose ir atsiranda „politiniai sprendimai”, nes negalioje jokie kiti specialistų įrodymai. Spėkite, kas atsitinka kai daugelis sprendimu yra priima iš politikos, o ne iš specialistų – Lietuva yra dugne. Ir JŪS dėl to esate TIESIOGIAI atsakingas.
Dėmėsiu per daug nesidžiaukite, šitas klausimas – laisvės – yra egzistenciškai vienas svarbiausiu, o patektį į sarašus žmonių kurie medžioja „nelaisvės šalininkus”, nėra dėkingas dalykas. Neinformuotos nuomonės reiškimas yra viena, bet „netyčinis neapdairumas”, „valstybės išdavystės” ir panašiai po tam tikrų įpareigoto tarnautojo priimtų sprendimų yra labai aiškiai aprašomi ir nebūna malonūs. Matydami kaip pasaulyje keičiasi situacija siūlyčiau grįžti „prie knygų” ir nuoširdžiai pastudijuoti. Tikiuosi žinote ka reiškia savokos „nuoširdžiai”, „sąžinė”? Jei ne, tai daug šansų, kad jūs esate visiškas nevykėlis išklausęs siauro pobūdžio paskaitas ir pan.
adminui