VRK “depolitizavimas” – nuosekli partinės sistemos devalvavimo tąsa?

Iki įstatyme nustatyto laiko suformuoti naują Vyriausiąją rinkimų komisija (VRK) likus mažiau nei dviems mėnesiams, Ramūnas Karbauskis, Rima Baškienė, Agnė Širinskienė (LVŽS) ir Tadas Langaitis (TS-LKD) įregistravo Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisas, kurias priėmus:
nebelieka politinių partijų deleguojamų VRK narių. Maža to, pagal siūlomą tvarką VRK pirmininku ir nariais negali būti skiriami buvę politinių partijų nariai, jeigu nuo jų narystės partijoje (-se) nutraukimo dienos nėra praėję mažiau kaip treji metai.
Teisės siūlyti VRK narius netenka teisingumo ministras. Vietoje to atsiranda du nauji subjektai: teisėjų taryba ir advokatūra, siūlantys po du aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčus kandidatus.
VRK pirmininkas ir nariai tol, kol eina savo pareigas, negali tapti politinės partijos nariais ar būti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais.
Tas pats asmuo Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.

Iš pirmo žvilgsnio dar vienas VRK “depolitizavimo” projektas, atitinkantis pastarojo meto politinį naratyvą. Tačiau ar viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio?
Projekto iniciatoriai aiškinamajame rašte teigia,kad “Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas suteiks Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų priėmimo procesui daugiau skaidrumo”. Tačiau neaišku, kurioje vietoje trūksta to skaidrumo šiuo metu, bei kiek ir kokio skaidrumo įneš naujoji sudarymo tvarka. Iki šiol visi, pabrėšiu, visi be išimties VRK sprendimai priimami TIK viešuose posėdžiuose ir TIK atviru balsavimu. Visi abejotini VRK sprendimai ne kartą buvo tikrinti teismuose.

Suprantamas noras, kad VRK narius teiktų nepolitinės ar depolitizuotos insitucijos: teisininkų draugija, teisėjų taryba ir advokatūra. Tačiau projekto iniciatoriai palieka teisę “depolitizuotos” komisijos pirmininko kandidatūrą siūlyti politikui – Seimo pirmininkui, o dar du narius siūlo aukščiausio rango šalies politikas – Respublikos Prezidentas. Ar Prezidento deleguoti nariai bus nešališki ir nepolitiški, sakykim, 2024 metais, kai naujasis Prezidentas sieks antrosios kadencijos?

Na, jeigu jau depolitizuoti, tai iki galo. Kodėl siūlomo įstatymo pataisos nepapildžius nuostata, kad VRK pirmininką išrenka patys VRK nariai iš savo tarpo, kaip tai daroma visose tokio pobūdžio nepolitinėse tarybose ir komisijose?

Nejaugi partine demokratija nebetiki net tie, kas tik tokios demokratijos keliu gavo teisę Tautos vardu priiminėti sprendimus? Sutinku, kad visuomenės pasitikėjimas politinėmis partijomis ir valdžios institucijomis nesimėgauja reitingų aukštumomis, tačiau sutiks kiekvienas, kad tik sveika, atvira ir aktyvi pliuralistinė visuomenė gali augti ir klestėti. Su vis dar gaja partine korupcija, švogerizmu ir nepotizmu reikia kovoti ne dar labiau presuojant partinę sistemą, bet priešingai – ją stiprinant: skatinant jaunus žmones kuo aktyviau dalyvauti politikoje, auklėti jauną politikų kartą, šviesti bendraamžius ir vyresniuosius ir taip kurti pilietinę visuomenę, kurioje dalyvavimas partijų veikloje yra prestižo reikalas. Priešingu atveju mes sulauksime laiko, kuomet į “depolitizuotas” valstybės institucijas norės eiti tik naivūs idealistai, arba tie, kur nepritampa niekur kitur. Nemanote, kad kai kurie mūsų kaimynai tik to ir laukia?

Iš tiesų Vakarų Europos valstybėse retai kur sutiksime tokią VRK kaip pas mus, tačiau ar Komisijos sudarymo principų pakeitimas išspręs visus rinkimų organizavimo skaudulius: partijų finansavimo kontrolės bėdas, stringančias ir skylėtas informacines sistemas, rinkėjų papirkinėjimą ir neteisėtą rinkimų agitaciją?

Rinkimų organizavimas yra ne tik kandidatų registravimas, biuletenių spausdinimas, išdalinimas ir suskaičiavimas. Tarp rinkimų taip pat veiklos netrūksta: nuolatinis mandatų judėjimas savivaldybėse, partijų finansinės veiklos kontrolė, informacinių sistemų tobulinimas ir visa eilė kitų veiklų.

Jei norima iš tikrųjų efektyvinti VRK darbą, būtina naujai, šiuolaikiškai pasižiūrėti ne tik į komisijos narių skyrimo būdą, bet ir į pačios institucijos darbo organizavimą. Šiandien komisijos pirmininkas vadovauja ir pačiai komisijai, ir sekretoriatui. Depolitizuotoje, nepriklaiusomoje komisijoje taip neturėtų būti. Komisijos sekretoriatui turėtų vadovauti komisijos kancleris, kuris būtų institucijos vadovas – karjeros valstybės tarnautojas, nepriklausomas nuo komisijos. Sekretoriate turėtų būti efektyviai funkcionuojantis teisės ir tyrimų skyrius, kuris rengtų komisijos posėdžių medžiagą ir sprendimų projektus, surinktų ir apibendrintų praktiką, gautų suinteresuotų subjektų pastabas.

Informacinių technologijų skyrius turėtų užtikrinti lengvų, atviro kodo principais paremtų rinkimų informacinių sistemų veikimą, kad nebūtų dubliuojami jau egzistuojančių valstybės registrų duomenys, kad būtų išnaudojami turimi valstybės informaciniai ištekliai, o ne kaskart kuriami sunkūs, nauji sprendimai, kurie per 5-6 metus tiesiog moraliai pasensta, o praktikoje būna panaudoti vos 2-3 kartus.

Politinių partijų finansavimo kontrolė taip pat turi būti kiek įmanoma automatizuota. Būtina įtvirtinti prievolę viešai skelbti visus be išimties politinių partijų ir politinių kampanijų finansinius duomenis: aukas, pajamas, išlaidas, o visus duomenis atviru formatu viešinti internete. Tikrai atsiras entuziastų, kurie visas analizes padarys daug efektyviau už daugelį auditorių. O atsiradus rimtiems įtarimams, kad kažkas negerai – perduoti medžiagą atitinkamoms komptenciją ir įgaliojimus turinčioms tarnyboms.

Kas tada liktų pačiai Komisijai? Ogi svarbiausia funkcija – kandidatų registravimas, strateginių sprendimų priėmimas, rinkimų rezultatų nustatymas ir pirminis ginčų sprendimas.

Laisvi rinkimai – demokratijos triumfas ir Tautos suvereniteto šventė. Politinės partijos – tai specialiai sukurti juridiniai asmenys, per kuriuos piliečiai gali realizuoti savo politinius socialinius poreikius, vienytis su politiniais bendraminčiais ir siekti savo tobulos valstybės vizijos. “Depolitizavimas” ten, kur svarbu geras administravimas yra gerai, tačiau depolitizavimas savaime nereiškia “daugiau skaidrumo”.

Leave a comment

Parašykite komentarą