Kriptovaliutos fenomenas nenustoja stebinti. Vieni bitkoinų jau turi, kiti jų nori, treti – nekenčia. Bitkoino kapitalizacija (daugiau, kaip 170 milijardų dolerių) jau pavijo stambiausių korporacijų vertę, ji jau keliskart viršija Lieuvos BVP. Vienos paros apyvarta viršija 1,3 milijardo dolerių… Burbulas? Avantiūra? Finansų piramidė? Kodėl kyla jo vertė?
Suprasti bitkoino fenomeną neužtenka vien suprasti, kas tai per dalykas, ir kaip jis veikia. Čia būtina paanalizuoti vertės ir bendruomeniškumo aspektus.
Verta trumpai priminti, kad bitkoinas buvo sukurtas 2008 metais kaip protokolas (algoritmas, taisyklių rinkinys), kuris leido sukurti decentralizuotą duomenų bazę internete, kurios visos operacijos yra viešos ir praktiškai neatšaukiamos. Taip buvo atrastas ir pristatytas būdas sukurti “virtualius grynuosius” – bitkoiną.
Tačiau iš kur jo vertė, jei bitkoinas niekuo nepadengtas: nei prekėmis, nei paslaugomis, nei realiu turtu? Tokio klausimo sulaukiu nuolat iš protingų ir pasiturinčių žmonių. Būtina pradėti nuo pačios vertės sąvokos. Vertės sąvokų žodynai pateikia daug: tai ir kažko išraiška pinigais, prekėmis, paslaugomis, ir asmeninis vertinimas, vertybė, branginimas. Įdomiausia yra vertės išraiška pinigais. O kokia pinigų vertė? Natūrinių mainų laikais žmonės vertino maistą, drabužius, ginklus, darbo įrankius. Iki pinigų laikų mainų ekvivalentui naudoti ir grūdai, ir akmenukai, ir kriauklės, ir įvairių metalų gabalėliai pagal svorį. Ilgainiui nusistovėjo vertės ekvivalentas – auksas. Jo nedaug, jo sunku gauti, jis chemiškai labai stabilus – nerūdija, sunkiai oksiduojamas, netirpus įprastose rūgštyse ir pan. Taigi, iki pat XX amžiaus 8-9 dešimtmečių daugelis pasaulio valiutų, įskaitant JAV dolerį, buvo “pririšti” prie aukso, kitaip tariant, valstybės buvo paskelbusios viešą įsipareigojimą iškeisti pateiktą banknotą į atitinkamą kiekį gryno aukso. Tačiau tai trukdė sparčiai augančiai ekonomikai, ir absoliuti dauguma valiutų buvo “atrištos” nuo aukso, ir dabar jos vertos tiek, kiek jų kainą nustato laisvoji rinka, t.y. kiek kažkas pasirengęs už ją sumokėti kitos valiutos, prekių ar paslaugų.
Taigi, šiandien doleris, euras ar svaras, frankas ar juanis yra ne kas kita, kaip valstybių įstatymų ir administracinių aparatų prižiūrimas ir kontroliuojamas įpareigojimas priimti vieną ar kitą valiutą kaip mainų ekvivalentą. Tačiau, štai, perkaista didelė ekonomika dėl neatsakingo skolinimosi, ir prašom – finansų krizė. “Breksitas” – svaro kursas krenta žemyn. Keli bankininkai sukčiai – banko indėliai į orą…
Taigi, pinigų vertė yra tiek, kiek visuomenės juos vertina ir palaiko jų apyvartumą, t.y. naudoja realiems atsiskaitymams. Tačiau pinigų patikimumui turi reikšmės ir politika, valstybių fiskalinė drausmė ir kiti parametrai. Auksu atsiskaityti nepatogu, tačiau auksas liko tik kaip vertės kaupimo, saugojimo instrumentas. Ką pasiimtumėte su savimi į negyvenamą salą? Tikrai ne aukso ar pinigų, o darbo įrankių ir maistinių augalų sėklų, ar ne taip?
Internetas užkariavo visą žemės rutulį ir tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Mano vaikai neįsivaizduoja gyvenimo, kuriame nėra interneto, kaip aš nemačiau gyvenimo, kuriame nėra elektros. Atsiskaitymai internetu taip pat jau įprastas dalykas, tačiau jis iki šiol buvo neįmanomas be patikimo tarpininko – banko ar elektroninių mokėjimų įstaigos. Tačiau ar įmanomas vertės ekvivalentas (jei norite, standartas) internete be banko? Ar yra internete kažkas tokio, kaip auksas materialiame pasaulyje: ribotai prieinamas, stabilus ir atsparus išorės poveikiui? Bitkoino protokolo autoriai būtent ir išsprendė šį uždavinį: bitkoinas lėtas, stabilus, saugus, anonimiškas, ir saugo visą transakcijų istoriją. Norint “nulaužti” bitkoino tinklą reikia kontroliuoti daugiau, kaip pusę viso tinklo mazgų, kurį jau dabar sudaro milijonai serverių visame pasaulyje. Bitkoino pasiūla yra ribota – bus sugeneruota daugiausiai 21 milijonas vienetų. Jo praktiškai neįmanoma padirbti ar nukopijuoti. Šiuo metu vidutiniškai kas 10 minučių “gimsta” vos 12,5 bitkoino, kuris generuojamas kaip atlyginimas bitkoino infrastruktūrą ir duomenų bazės vienisumą palaikantiems serveriams (maineriams). Net ir sugriovus didžiąją dalį bitkoino tinklo, visą duomenų bazę su visa istorija galima atkurti iš visai mažos likusios tinklo dalies.
Kol bitkoinas buvo saujelės entuziastų žaidimas, niekas rimtai į jį nežiūrėjo. Ir ta picerija, kur 2010 metais pardavė dvi picas už 10 000 bitkoinų, tuomet irgi greičiausiai galvojo, kad dovanoja tas dvi picas už abejotinos vertės reklamą. Šiandien tos dvi picos “vertos” 100 milijonų dolerių!
Taigi, kaip ir bet kokią kita vertę, bitkoino vertę kuria pati bendruomenė. Kai senesni žmonės vertina auksą, millenium kartos žmonės aukso nebevertina savaime, o vertina tai, ką vertina jų bendraamžiai ar jų aplinkos žmonės. Bitkoinas tampa skaitmeninės eros kriauklelėmis, arba skaitmeniniu auksu.
Taip, bitkoinas, kaip ir auksas, nepatogus kasdieniam atsiskaitymui, tačiau jį palaikanti bendruomenė ir infrastruktūra jau yra pasiekusi tokią kritinę masę, kad valstybėms jį ignoruoti jau yra mažų mažiausiai nerimta. Kodėl kylą jo vertė? Ogi todėl, kad bitkoinu besidominčių žmonių skaičius auga greičiau, nei auga pačių bitkoinų kiekis. Kai tik instituciniai investuotojai pradės bent kiek ženkliau pastebėti bitkoiną, jo vertė gali siekti ir 50, ir visą 100 tūkstančių dolerių. Bitkoinas užprogramuotas augti iki maždaug 2024 – ųjų metų.
Kas gali nutikti bitkoinui? Ar jis gali sugriūti? Gali, tik jei išjungsim internetą, arba bus atrasta kritinė saugumo spraga (kurios jau ieškoma aštunti metai). Be abejonės, atsiras skaičiavimo technika, kurios pajėgumai bus pakankamai dideli, kad aplenkti visą bitkoino tinklą šiandien, tačiau tokia technika neatsiranda iš oro staiga, ji evoliucionuoja palaipsniui, o atitinkamai vystysis ir bitkoino tinklas.
Be to, pasitikėjimą bitkoinu augina ir kitos decentralizuotos aplikacijos bei platformos, kurios kyla kaip grybai po lietaus, leidžiančios keistis ir dalintis pačia įvairiausia informacija ir paslaugomis, be centrinio operatoriaus ar valstybės pagalbos.
Gali būti, kad po 10 metų bitkoino ir nebeliks, tačiau pasaulis tikrai bus decentralizuotas, o kripto-euras ar kripto-doleris bus normalus dalykas.
Leave a comment