Rytas už vakarą protingesnis.
Pagirios po vakarykštės Brexit euforijos dar nepraėjo, bet jau nebedominuoja. Gyvenimas kaip ėjo, taip ir eis toliau, tik kažkas pasikeitė, svarbiausia, pačioje ES. Įvairūs argumentai logiški tiek šalininkų, tie priešininkų stovyklose.
Pirmiausia, Brexit referendumas – puikus wake-up call, kad kažkas Europoje rimtai negerai. Europos teoretikai ir biurokratai padarė Europą kitokią, nei ją nori matyti piliečiai: nerangią ir stagnuojančią. Laisva prekyba ir laisvas kapitalo ir žmonių judėjimas – puiku, tačiau gilesnė integracija, aukojant nacionalinių valstybių suverenitetą jau gal nelabai. Bent jau taip suprantu racionalius Brexit šalininkų argumentus.
Partinės demokratijos kažkaip virsta elitokratijomis, kuriose, taip, konkuruoja mokesčių, socialinės ir kitokios politikos, tačiau partinis elitas vieningas visose partijose – eilinis rinkėjas per mažas, kad jo balsas spręstų. Pasirodo, gali būti ir kitaip.
Valstybės ar sąjungos veikimo principai turėtų būti suprantami didžiajai daliai gyventojų, turi būti aiškūs jų sudarymo principai ir atskaitomybės, o svarbiausia, atskaitomybė prieš piliečius – rinkėjus. Šiandien ES institucijų veikimui suprasti reikia specialių studijų, vien bendrojo ar net aukštojo išsilavinimo nepakaks. O kai kažką suprasti yra ubercomplicado, tai ir aklai pasitikėti tuo kažkaip neišeina.
Europai reikia reformuotis, ir ne kosmetiškai, bet iš principo, peržiūrint pamatinius dalykus ir apsisprendžiant dėl esmės: ar likti tik ekonomine sąjunga, ar judėti link gilesnės integracijos.
Gal bendras Europos referendumas padėtų? Šveicarai tai moka daryti jau virš šimto metų. O ir internetas yra visur.
Leave a comment