Dėl rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimo

Nepritariu pozicijai, kad RK nariams mokama “pagal įstatymą”, “darbo apmokėjimo taisyklės jiems netaikomos” ir panašiai. RK nariams vienodai, pagal kokias taisykles jie dirba. Ir dirba jie savaitgalį, naktį, dažnai be pertraukų.

Man ne kartą skambino apylinkių pirmininkai sakydami, kad pildydami tabelius yra “priversti meluoti” ir rašyti mažiau valandų, nei faktiškai dirbo.

O dabar paeiliui:

Seimo rinkimų įstatymo 23 straipsnis. Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas

1. Rinkimų komisijų pirmininkai, pirmininko pavaduotojai, rinkimų komisijų sekretoriai ir nariai už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės nustatytus tarifus.
2. Rinkimų komisijų nariams, pirmininkams, pirmininko pavaduotojams ir komisijų sekretoriams už darbą rinkimų komisijose apmokama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis neviršijant atitinkamai rinkimų komisijai numatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių rinkimų komisijose pildymo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Už darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateiktų duomenų teisingumą atsako atitinkamos rinkimų komisijos pirmininkas. Darbui rinkimų komisijose netaikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyti darbo trukmės apribojimai.
3. Rinkimų komisijų pirmininkų, pirmininko pavaduotojų, komisijų sekretorių ir narių skatinimo tvarkos aprašą Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu tvirtina Vyriausybė.

Žiūrint formalistiškai, tai Seimo rinkimų įstatymas, kaip specialusis įstatymas turi aukštesnę galią prieš Darbo kodeksą ir Vyriausybės nutarimus dėl minimalaus valandinio darbo apmokėjimo. Tačiau paaiškinimas “nėra pinigų” netinkamas tuo atveju, kai išleidžiama neproporcingai daug biuleteniams, kitai “makulatūrai”, o komisijų nariai vykdo jiems nebūdingas užduotis, pvz., nešioja rinkėjų korteles.

Tačiau yra ir kitas požiūris – minėtos Seimo rinkimų įstatymo normos atitikimo Konstitucijai klausimas. Konstitucijos 48 straipsnis sako, kad “Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju”. Šiuo atveju neaišku, ar “gauti teisingą apmokėjimą” yra ir gali būti suprantama kaip “kiek skyrė, tiek ir duodam”. O jei kitą kartą skirs dar mažiau? Manau, kad valstybė, nustatydama bent minimalų valandinį darbo apmokėjimo tarifą, turėtų prisiimti įsipareigojimą mokėti bent jau tą tarifą ir RK nariams.

Man ne kartą yra tekę ginti VRK pozicijas teisme. Negalėčiau prieštarauti, jei kuris apylinkės komisijos narys kreiptųsi į teismą reikalaudamas taikyti Konstitucijos 48 straipsnį tiesiogiai. Taip pat negalėčiau prieštarauti, jei pareiškėjas prašytų teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinti, ar Seimo rinkimų įstatymo 23 straipsnis ta apimtimi, kiek nustato, kad “Darbui rinkimų komisijose netaikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyti darbo trukmės apribojimai”, taip pat ta apimtimi, kiek nenustato, jog už darbą turi būti mokamas ne mažesnis atlyginimas, nei nustatytas minimalus valandinis darbo užmokestis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.