Rinkimų reforma: gal jau laikas?

Bendrais bruožais 

Ministro J. Bernatonio siūlomą Seimo rinkimų sistemos reformą laikau savalaikiu ir reikalingu dalyku. Pagal šiuo metu veikiančią Seimo rinkimų sistemą iš esmės renkami dviejų rūšių Seimo nariai: “vienmandatininkai” ir “sąrašiniai”. Nors jų konstitucinės teisės ir pareigos iš esmės vienodos, tačiau patekimo į Seimą “kainą” – skirtinga. Štai pažiūrėkime, vidutiniškai vienmandatėje rinkimų apygardoje yra 36 500 rinkėjų. Esant 50 procentų aktyvumui, norint laimėti pirmajame rinkimų rate, reikia gauti bent 9 125 rinkėjų balsus. Panašiai tiek balsų reikia surinkti ir norint laimėti antrajame rinkimų rate. Tuo tarpu 2012 – asiais per partijų sąrašus į Seimą pateko asmenų, už kuriuos balsavo vos apie 2500 rinkėjų: štai socdemas Antanas Nesteckis gavo 2563 rinkėjų pirmumo balsus,  konservatorius Rokas Žilinskas – 2490, “darbietė” Larisa Dmitrijeva – 2365. O štai Liberalų sąjūdžio kandidatas Arminas Lydeka, gavęs 6004 pirmumo balsus, į Seimą nepateko.

Taip pat esama rinkimų sistema palankesnė politinėms partijoms, nes “sąrašiniam” Seimo nariui mirus, ar netekus mandato, jo vieton stoja kitas tos partijos deleguotas narys, tuo tarpu mandato netekus “vienmandatininkui” – rengiami nauji rinkimai. O tai brangu visomis prasmėmis: nauji rinkimai ne tik kainuoja valstybei ir kandidatams, bet dar ir partijų lyderiai – pareigūnai dalį laiko skiria agitacijai, o ne tiesioginiam darbui.

Estiškoje rinkimų sistemoje kandidatus gali kelti tiek politinės partijos, tiek patys nepriklausomi kandidatai. Rinkimuose rinkėjo balsas “sveria” vienodai tiek partijos iškeltam, tiek save išsikėlusiam kandidatui. Tuo tarpu Lietuvoje rinkėjas nors irgi gali balsuoti už save išsikėlusį kandidatą, tačiau antrąjį savo balsą jis turi atiduoti kažkuriai partijai.

Taigi, dabar pats laikas diskutuoti apie rinkimų sistemos reformą.

Pirmiausia, dar yra laiko. Iki eilinių Seimo rinkimų dar daugiau, kaip trys metai. Per tiek laiko tikrai galima išdiskutuoti ir apskaičiuoti naujos rinkimų sistemos privalumus ir trūkumus. Svarbu priimti sprendimus ne vėliau kaip 2015 – ųjų rudenį, kad tiek politikai, tiek rinkimų organizatoriai suspėtų tinkamai pasirengti.

Antra, nereikia keisti Konstitucijos. Konstitucija nustato tik Seimo narių skaičių ir jų Konstitucinį statusą, tačiau pačią Seimo rinkimų tvarką leidžia nustatyti įstatymu. Be to, šiuo metu Seime sudaryta darbo grupė rinkimų kodeksui parengti. Seimo rinkimų sistemos modernizavimas galėtų sutapti su kodekso parengimu.

 

Ką siūloma reforma reiškia paprastam rinkėjui?

Rinkėjas balsuotų už konkretų asmenį. Šiandien Lietuvos rinkėjas Seimo rinkimuose turi lyg ir septynis balsus: vieną – už kandidatą vienmandatėje apygardoje, vieną – už partiją, ir dar penkis – už tos partijos konkrečius sąrašo narius. Dabar rinkėjas gali balsuoti už vienos partijos keliamą “vienmandatininką”, tačiau už kitos partijos sąrašą. Mano nuomone, tai nelabai logiška. Be to, rinkėjas priverstas rinktis iš santykinai didelio kandidatų sąrašo, apie daugelį kurių jis nėra net girdėjęs.

Estiškas modelis užtikrina principą “vienas rinkėjas – vienas balsas”.  Jei rinkėjas balsuoja už save išsikėlusį kandidatą, ir šis turi svarų palaikymą apygardoje (surenką balsų kvotą), tai jis ir gauna mandatą. Jei balsuoja už partijos keliamą kandidatą, tai paremia ir partiją, kurios kandidatai turi šansų tapti parlamentarais, jei lieka kvotų metodu nepadalintų vietų ir partija nacionaliniu lygiu perkopė 5 procentų barjerą.

Kas iš to partijoms?

Kai kurios partijos susiduria su kandidatų deficitu, be to, paprastai išrenkamas pirmose sąrašo pozicijose esantys kandidatai. Siūloma sistema užtikrins, kad partijos turės kelti žinomus ir palaikymą turinčius asmenis visoje šalies teritorijoje, nes vien sostinėje keliami partijos populiarūs lyderiai jau nebegarantuos sėkmės nacionaliniame lygmenyje.

Partijos turės daugiau “dirbti” su rinkėjais tarprinkiminiu periodu, kad rinkėjai regione geriau pažinotų ne tik partijos lyderius iš Vilniaus, bet ir jos kandidatus regionuose.

Taip pat siūloma sistema sėkmingai užtveria kelią “vienrinkiminėms “, ar “vieno asmens” partijoms, nes nesant žinomų partijos atstovų visoje šalyje, perkopti rinkimų barjerą tampa per sunku.

Pigiau ir skaidriau 

Rinkimų sistema turi būti skaidri, aiškiai suprantama, ir kiek įmanoma pigesnė. Siūloma rinkimų sistema yra vieno balsavimo rato. Taip pat neliktų sudėtingo, labai kruopštaus darbo reikalaujančio pirmumo balsų skaičiavimo, tai palengvina rinkimų komisijų darbą, pagerina darbo kokybę. Rinkimų rezultatai būtų aiškūs jau pirmą rinkimų naktį.

Biuletenį, kuriame įrašytas kandidato numeris, yra žymiai sunkiau sugadinti ar suklastoti, skirtingai nuo dabar kryželiu žymimo biuletenio.

 

Papildomos pastabos

Be rinkimų reformos, reikėtų iš esmės peržiūrėti ir politinės kampanijos reguliavimą. Šiuo metu nėra balanso tarp politinių partijų finansavimo, politinių kampanijų finansavimo ir politinių kampanijų teisinio reglamentavimo. Reguliuojama daug detalių, daug draudimų, daug vietos interpretacijoms.

Paskutinių rinkimų pareigos 

Rinkimų sistema būtų demokratiškesnė, jei atsisakytumėme “politinių garvežių” rinkimuose. Kiekvienais rinkimais stebime politikus, kurie savivaldos rinkimuose dalyvauja tik kaip “garvežiai”, traukiantys savo partijų sąrašus, bet, laimėję rinkimus, į savivaldybės tarybą neina, lieka Seimo nariais. Lietuvoje vertėtų svarstyti įteisinti “paskutinių laimėtų rinkimų” principą, pagal kurį asmuo, laimėjęs atitinkamus rinkimus, netenka prieš tai turėto politinio mandato, t.y. Seimo narys, kandidatuodamas į savivaldybės tarybą, ir gavęs mandatą, automatiškai netektų Seimo nario mandato, ir atvirkščiai, tarybos narys, laimėjęs Seimo rinkimus, netektų savivaldybės tarybos nario mandato.

Pasiklydome tarp trijų pušų nustatinėdami, kas laikytina rinkėjų papirkinėjimu

Balsų pirkimas, rinkėjų valios neteisėtas įtakojimas yra smerktini, antikonstituciniai ir kartais kriminaliniai dalykai. Tačiau ar tai, kad kandidatas padainuoja ar pašoka savo rinkėjams, ar tai, kad vaikučiams padalina saldainių, ar surengia miestelio šventę, jau laikytina rinkėjų papirkimu ir įtaka rinkėjų valiai? Nemanau. Juk šiandien rinkėjas nueis pažiūrėti kaip šoka socdemas, rytoj paklausys, kaip dainuoja darbiečiai, o poryt suvalgys konservatorių dovanotą sausainį. Ar pagal sausainių skonį jis nuspręs, už ką balsuoti? Ar mes turime teisę nustatyti, kad rinkėjas privalo tik skaityti rinkimų programas, ar žiūrėti nuobodžias kalbančias galvas per televizorių? Tikrai tikiu, kad mūsų rinkėjas protingesnis ir atsakingesnis.

Ir tikiu, kad savalaikė ir pasverta rinkimų reforma padės Lietuvai tapti demokratijos pavyzdžiu aplinkinėms šalims.

Parašykite komentarą