Lietuvos Bankas užėmė ponios Frekenbok poziciją

Lietuvos Bankas (LB) šiandien paskelbė savo poziciją dėl virtualių valiutų, kurioje iš esmės kriptovaliutas paskelbė persona non grata, nepagrįsdamas savo pozicijos jokiais rimtesniais argumentais. Į vieną vietą suplaktas pranešimas apie tai, kad kriptovaliutos yra rizikingas reikalas (kas nėra netiesa), ir kad ICO – ne ką mažesnis blogis.

Tokiu būdu LB pastato Lietuvos subjektus, jau investavusius į kriptovaliutas į labai keblią padėtį, pasakydamas, kad nuo šiol jie savo kriptovaliuta galės disponuoti tik per užsienio mokėjimų įstaigas. Turint omenyje tai, kad dalis subjektų jau yra investavę dalį savo kapitalo į kriptovaliutas, tokia LB pozicija neprisideda prie investicijų diversifikavimo skatinimo Lietuvoje.

Mano kuklia nuomone, būtina atskirti tris dalykus:

  1. Kriptovaliutos jau yra įvykęs faktas. Draudimas jomis operuoti prižiūrimiems rinkos dalyviams yra galvos kišimas į smėlį. Bitkoino kursui augant tokiais tempais, žmonės vis vien juos pirks, tačiau daugiau problemų kils ne dėl kurso svyravimų, bet dėl užsienio keityklų nepatikimumo. Aš mieliau tikrai rinkčiausi lietuvišką keityklą, turinčią LB licenciją. LB būtų žymiai naudingiau akcentuoti reikalavimą geriau įspėti klientus arba reguliuoti tokių kriptovaliutinių priemonių reklamą.
  2. ICO, kaip vertybiniai popieriai. Tenka pripažinti, kad daugelis ICO metu platinamų virtualių žetonu (tokens) Howey testo nepraeitų. Tačiau LB būtų žymiai naudingesnis, jei pateiktų aiškias gaires, į ką turėtų kreipti dėmesį mūsų piliečiai, prieš susigundydami pirkti įvairios spalvos mirgančius skaitmeninius žetonus, kurių pilnos interneto reklamos.
  3. ICO, kaip virtualūs pinigėliai (utility tokens). Ne visi virtualūs žetonai gali būti laikomi vertybiniais popieriais, tačiau blockchain technologija dėl savo saugumo architektūros puikiai tinka jų platinimui už socialinio tinklo, žaidimo ar programėlės ribų. Užimdamas tokią “bausiu, kai pamatysiu” poziciją, LB nepadeda Lietuvos technologijų startuoliams ir jau veikiančioms įmonėms susigaudyti, kada blockchain technologijos panaudojimas verslo procesuose gali būti naudinga inovacija, o kada gali grėsti sankcijomis, tokiu būdu verčiant naujus technologinius verslus “dėl šventos ramybės” steigtis už Lietuvos ribų ir mokėti mokesčius ten.

Manau, kad jau netolimoje atetyje pradėsime ieškoti, kaip maksimaliai išnaudoti naujas technologojas ir stengtis suteikti savalaikę informacinę pagalbą neprofesionaliems rinkos dalyviams, o ne drausti kažką vien dėl to, kad esame uždari naujovėms.

Tai autoriaus asmeninė nuomonė. Ji neatspindi VĮ Registrų centro pozicijos. 

 

spalio 11, 2017 Blockchain, Uncategorized

Parašykite komentarą