Ar bitkoinas yra pirmas skaitmeninis daiktas?

Bitkoinas, eteris, laitkoinas ir kitos visame pasaulyje populiarėjančios kriptovaliutos. Šiandien jų neaplenkia nei venas naujienų kanalas, apie jas kalba nebe vien informacinių technologijų entuziastai, bet finansų profesionalai ir kiti investavimu ir naujovėmis besidomintys žmonės. Kai kurios taksi įmonės, restoranai ir parduotuvės jau priima atsiskaitymus kriptovaliuta. Teisininkai, bankininkai ir mokesčių tarnybos visame pasaulyje jau rimtai suka galvas, kaip teisiškai vertinti šį reiškinį ir kaip su juo elgtis esamos teisinės bazės kontekste?

Bitkoinas (angl. Bitcoin; BTC) – kriptovaliuta, kuria keičiamasi decentralizuotu tinklu. Vyrauja nuomonė, kad bitkoinas yra de facto kotiruojama valiuta. Šiai dienai jos galima įsigyti tiesiogiai iš kitų bitkoino turėtojų bei bitkoinų keityklose. Decentralizuotas tinklas reiškia, kad nėra vienos centrinės įstaigos ar asmens, kuris kontroliuotų bitkoino tinkle esančius duomenis, juos kontroliuoja tik pats tinklo “dalyviai” – bitkoinų turėtojai. Bitkoino sąskaita – tai simbolių eilutė, niekaip nesusieta su jos savininku (valdytoju). Bitkoino sąskaitą kontroliuoja tas, kas turi “privatų raktą” – kitą unikalią simbolių seką, kurios pakanka pavedimui padaryti. Praradus privatųjį raktą, prarandama galimybė kontroliuoti sąskaitą ir šiandien nėra žinomo būdo tam raktui atkurti.

Jei bitkoinas yra nuosavybės teisės objektas, tai koks jis? Civilinis kodeksas (CK, 1.97 str.) nustato, kad “civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės”.

Sutiksime, kad bitkoiną pavadinti daiktu, ypač teisininkui, liežuvis neapsiverstų – daiktais juk laikomi materialaus pasaulio dalykai. Tačiau jei tai ne daiktas – tai kas tuomet?

Pats apibūdinimas kriptovaliuta lyg ir implikuotų, kad bitkoinas yra pinigas, tačiau pinigai, kaip civilinių teisių objektai, – tai Lietuvos ir kitų valstybių bankų išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemonė (CK 1.100 str.). Bitkoino neleidžia jokios valstybės bankas, ir bitkoinas gali būti atsiskaitymo priemonė tik tuomet, kai abi sandorio šalys su tuo sutinka. Taigi, laikyti bitkoino pinigu kol kas neišeina.

Kitas kandidatas – vertybinis popierius (CK 1.101 str.) . Vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas, – tai dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įsipareigojimus šio dokumento turėtojui. Įstatymų numatytais atvejais leidžiami nematerialūs vertybiniai popieriai, kurie yra pažymimi (įtraukiami į apskaitą) vertybinių popierių sąskaitose. Ar gali būti bitkoinas nematerialiu vertybiniu popieriumi? Ne, kadangi nematerialus vertybinis popierius gali egzistuoti tik įstatymo pagrindu, o bitkoino įstatymo nėra. Be to, bitkoino negalima prilyginti ir skaitmeniniam dokumentui, kadangi jame nėra visų būtinų vertybinio popieriaus atributų.

Intuityviai peršasi išvada, kad bitkoinas – turtinė teisė. CK sako (1.112 str.), kad civilinių teisių objektai yra daiktinės teisės, prievolinės teisės, taip pat teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų. Tačiau prilyginti bitkoino intelektinės veiklos rezultatui (CK 1.111) ar veiksmui ir jo rezultatui (CK 1.113), niekaip nepavyksta. Turtinės teisės gali būti perduodamos ir paveldimos. Bitkoiną galima perduoti, bet kaip galima bitkoiną paveldėti?

Dar daugiau kyla klausimų, kai eina kalba apie kitų asmenų teises į tavo bitkoną, jei jau sutinkame, kad bitkoinas – tai turtas. Štai pavydžiu ar galima į bitkoiną nukreipti išieškojimą? Ar galima bitkoiną priteisti? Ar galima bitkoiną areštuoti? Ar galima bitkoiną įkeisti?

Bitkoino valdymas susiveda į bitkoino sąskaitos privataus rakto valdymą. Žinoma, bitkoino valdymą galima patikėti ir trečiajai šaliai – bitkoino keityklai, tačiau tuomet tai jau yra bitkoino pasaugos teisinis santykis, kuris iš esmės analogiškas aukso luito laikymui banko saugykloje, kur bitkoinas – aukso luitas, o keitykla – bankas.

Štai todėl teigiu, kad bitkoinas yra naujas civilinių teisinių santykių objektas – skaitmeninis daiktas. Bitkoinas turi visus aukso (deimanto ar kitokios naudingos žaliavos) požymius, išskyrus materialią (molekulinę) formą:

  1. Bitkoinas – kilnojamas (skaitmeninis) daiktas. Jį galima perkelti iš vienos sąskaitos į kitą  nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės (CK 4.2 str.).
  2. Bitkoinas – rūšinis daiktas, jis neturi individualizuotų požymių, visi bitkoinai vienodi, vieną bitkoiną visiškai pakeičia kitas bitkoinas (CK 4.3 str.).
  3. Bitkoinas nesunaudojamas – nesunaudojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie, naudojami pagal paskirtį, ilgą laiką iš esmės nepakeičia savo vertės ir paskirties (CK 4.5).  
  4. Bitkoinas dalus – padalinus bitkoiną pusiau ar į daugiau dalių, jos nepraranda savo savybių ar paskirties (CK 4.6 str.).

Bitkoiną galima kaip ir aukso luitą paslėpti, kad į jį nebūtų galima efektyviai nukreipti išieškojimo, jį galima perduoti paveldėtojams tiesiogiai, net be testamento. Tačiau, kaip ir aukso luitą ar deimantą, norint jį panaudoti teisėtai, reikia būtų pasiruošus pagrįsti jo įsigijimo teisėtumą. Pripažinus bitkoiną skaitmeniniu daiktu, išsispręstų dauguma su bitkoino apyvarta ir apmokestinimu susijusių klausimų.  

Akivaizdu, kad teisinės diskusijos apie bitkoiną tik prasideda, ir mes išgvename naują technologinę revoliuciją, kuri gali sukurti visiškai naujo pobūdžio teisinius santykius, kaip tai jau nutiko ne kartą.

Parašykite komentarą